veterinarinės medicinos sritis, reikalaujanti tikslios diagnostikos ir atsakingo požiūrio. Gyvūnų infekcijos gali plisti greitai, o kai kurios jų yra zoonozės, t. y. pavojingos ir žmonėms. Laiku nustatyta infekcija ir pradėtas gydymas padeda išvengti komplikacijų bei apsaugoti kitus gyvūnus.
Dažniausios infekcinės ligos:
- Šunims: maras, parvovirusinis enteritas, leptospirozė, boreliozė, anaplazmozė, babeziozė ir kitos;
- Katėms: kalicivirozė, rinotracheitas, panleukopenija, FeLV, FIV ir kitos;
- Visiems gyvūnams: grybelinės, bakterinės ir parazitinės odos infekcijos.
Įtarti infekciją reikėtų, jei pastebite šiuos simptomus:
- Karščiavimas, vangumas, sumažėjęs apetitas;
- Vėmimas, viduriavimas, troškulio padidėjimas;
- Kosulys, čiaudulys, nosies ar akių išskyros;
- Išbėrimai, niežulys, kailio slinkimas;
- Pakitusios gleivinės, patinimai ar žaizdos;
- Staigus svorio mažėjimas ar anemijos požymiai.
Infekcijos gali paveikti įvairias sistemas – virškinimo, kvėpavimo, odos, nervų ar kraujotakos.
Kiekvienam pacientui skiriame individualų dėmesį – parenkame tinkamą gydymo planą, stebime būklės pokyčius, patariame dėl mitybos ir priežiūros. Mūsų tikslas – ne tik išgydyti ligą, bet ir užtikrinti augintinio gerovę bei gyvenimo kokybę.
Infekcijų profilaktika
Svarbiausia – prevencija.
Reguliarios vakcinacijos, apsauga nuo erkių, blusų ir uodų, subalansuota mityba ir reguliarios sveikatos patikros ženkliai sumažina infekcinių ligų riziką.
Norint tiksliai nustatyti ligos sukėlėją, veterinarijos gydytojas gali atlikti:
- Kraujo tyrimus (bendrą, biocheminį);
- Greituosius infekcinių ligų testus;
- Išmatų ir šlapimo tyrimus;
- Mikroskopinius ir bakteriologinius pasėlius.
Remiantis rezultatais parenkamas individualus gydymo planas: antibiotikai, antivirusiniai ar antiparazitiniai vaistai, kartu taikant skysčių terapiją, imuniteto stiprinimą ir simptominį gydymą.
