Augintiniai negali pasakyti, kad jiems skauda ar jie jaučiasi blogai, todėl visa atsakomybė laiku pastebėti sveikatos sutrikimus tenka šeimininkams. Kai kurie požymiai būna akivaizdūs, kiti – labai subtilūs ir dažnai ignoruojami. Tačiau laiku kreipiantis į veterinarijos gydytoją galima išvengti rimtų komplikacijų, sudėtingo gydymo ar net grėsmės augintinio gyvybei.
Elgesio ir aktyvumo pokyčiai
Vienas pirmųjų signalų, kad augintinis gali sirgti, – pasikeitęs elgesys. Jei šuo ar katė tampa neįprastai vangūs, miega daugiau nei įprastai, vengia kontakto, žaidimų ar pasivaikščiojimų, tai gali būti ankstyvas ligos požymis. Taip pat nerimą turėtų kelti staigus agresyvumas ar dirglumas – gyvūnai taip dažnai reaguoja į skausmą.
Apetito ir troškulio pokyčiai
Apetito sumažėjimas ar visiškas nevalgymas ilgiau nei 24 valandas yra svarbus signalas, ypač katėms. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į padidėjusį troškulį arba, priešingai, labai mažą vandens suvartojimą. Šie požymiai gali būti susiję su virškinimo sutrikimais, inkstų ligomis, hormoniniais pokyčiais ar kitomis ligomis.
Vėmimas, viduriavimas ir tuštinimosi pokyčiai
Vienkartinis vėmimas ar trumpalaikis viduriavimas nebūtinai reiškia rimtą problemą, tačiau jei šie simptomai kartojasi, trunka ilgiau nei parą ar juos lydi vangumas, skausmas, kraujas – būtina veterinarijos gydytojo apžiūra.
Šlapinimosi sutrikimai
Dažnas šlapinimasis mažais kiekiais, kraujas šlapime, šlapinimasis neįprastose vietose ar visiškas negalėjimas pasišlapinti – tai požymiai, reikalaujantys skubios veterinarinės pagalbos.
Kvėpavimo ir širdies veiklos požymiai
Kosulys, dusulys, greitas ar triukšmingas kvėpavimas, pamėlynavusios dantenos ar liežuvis – tai rimti simptomai, kurių negalima ignoruoti. Jie gali rodyti kvėpavimo takų, širdies ar net ūmią alerginę reakciją. Tokiais atvejais delsti negalima ir reikia kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Odos, kailio ir ausų pakitimai
Niežulys, paraudimas, žaizdos, plaukų slinkimas, nemalonus kvapas ar dažnas ausų kasymas gali būti alergijų, infekcijų ar parazitų požymiai. Nors šios problemos kartais atrodo „nepavojingos“, negydomos jos gali tapti lėtinės ir sukelti didelį diskomfortą augintiniui.
Kada geriau ne laukti?
Jei kyla abejonė, ar augintinio būklė rimta, visada saugiau pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Reguliarūs profilaktiniai vizitai, dėmesingas stebėjimas namuose ir greita reakcija į pokyčius, padeda užtikrinti augintinio gerą savijautą ir ilgesnį gyvenimą.